Juoda lyg smala kava ir smilkstanti cigaretė. Rytas, diena, vakaras, naktis. Mintys apie tave. Sakyti Taip ar Ne. Taip, ne, taip, ne, taip... O jeigu? O jeigu liksiu vėl įskaudinta?
Suprask, aš bijau. Bijau ir vėl būti pažeidžiama ir priklausoma. Tu nežinai, kaip sunku buvo atsitiesti, todėl prašau, nepyk, bet... aš niekur neskubėsiu. Aš išmokau gyventi viena, būti savarankiška ir šalta, todėl, leisiu gyvenimui ir tau bei sau ( o gal galiu sakyti mums?) plaukti pasroviui.
Prisipažinsiu... tą vakarą kai tave pirmą kartą pamačiau viduje man kažkas suvirpėjo. Buvai toks tylus ir abėjingas viskam. Aš nežinojau ar kadanors tave dar pamatysiu. Visą vakarą galvojau tik apie tave, tačiau atėjo rytas ir tu mano mintyse išsisklaidei kaip malonus sapnas ar prisiminimas. Gyvenau toliau... ir po keletos metų mes vėl susitikom. Netikėtai. Tie vakarai bendraujant su tavimi man buvo ir yra ypatingi. Ačiū, už tai, kad sugebi padaryti mane laiminga. Bet. Prašau. Palauk dar truputi. Neskubėk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą