Pasikeitimai

  Peržiūrėjau senus savo įrašus ir tik dabar supratau, kad eina jau treti metai kai turiu tokią nuostabią vietą minčių išliejimui - blog'ą. Jis man lyg dienoraštis... mažai įrašų paviešinta, tačiau "juodraščiuose" jų milijonai.
  Per šiuos tris metus mano gyvenimas pasikeitė. Nors... tiksliau ne gyvenimas, o aš pati. Pirmame įraše rašiau, kad mano tikslas yra išlaikyti dešimtos klasės egzaminus. Oi, kiek nervų dėl nieko teko išeikvoti. Jei būtų tokia galimybė laiką grąžinti atgal, tai dėl tokių niekų net nesinervinčiau. Bet ką aš čia kalbu... dar birželį teko plaukus rautis iš baimės dėl brandos egzaminų. Tačiau nebebuvo taip baisu kaip pirmąjį kartą. Ir labai džiaugiuosi tuo, jog dešimtos klasės egzaminai (nors ir kokie nereikšmingi jie bebūtų) davė didžiulės patirties ir suvokimo kas yra toks dalykas kaip egzaminas. Ir jei dabar būčiau dešimtokė ir būtų galima laisvai pasirinkti laikyti egzaminus ar ne, laikyčiau visus ir skatinčiau kitus juos laikyti.
  Žinoma, tuo metu tai buvo didžiausias mano tikslas, dabar kai jie įvykdyti galiu sau tik pasiploti. Augu aš - auga ir bręsta nauji tikslai. Kadangi šie metai man yra ypatingi, nes esu pirmakursė studentė, tai taip pat turiu susijusį tikslą su studijomis kurį noriu pasiekti savo pastangomis. Tai puikiai mokytis... Manau, kad tai bus lengva, nes įstojau ten kur mano širdis labiausiai norėjo. Kuo skiriasi mokymasis mokykloje ir universitete/kolegijoje? Ogi tuo, kad studijų kryptį renkiesi pats ir į kiekvieną paskaitą žingsniuoji su šypsena. Tikiuosi, kad toks mano entuziazmas liks visiems likusiems studijų metams. Nauja aplinka, žmonės - įkvepia tobulėti ir nenuleisti rankų, kai iškyla sunkumai.
  Manau, kad ne tik karjeros srityje reikia turėti tikslų. Truputi sunkesnė man užduotis, tai mąstyti ir išlikti pozityvia. Dar vienas tikslas, kurį stengsiuosi vykdyti nuo šiandien, tai tobulinti savo asmenybę. Įkvepiančios citatos, laiko planavimas, bendravimas su žmonėmis kurie sugeba pakelti nuotaiką ir išmokyti kažko naujo, kiekvieną dieną padaryti kažką ko dar nesu dariusi, mažiau laiko praleisti prie facebook'o, o vietoj to geriau paskaityti knygą, kurių beje, mano mini "knyginėlyje" atsirado apsčiai... ir dar labai labai daug įvairių dalykų kas gali mane įkvėpti ir sukelti norą gyventi, o ne egzistuoti. Taip pat, asmenybės tobulėjimui įtakos turi ir sveikata. Šioje vietoje pastangų teks įdėti tikrai nemažai. Pradėti sveikai maitintis ir sportuoti yra pati sunkiausia užduotis man. Bet, aš savimi tikiu. Tikiu, kad įveiksiu visas kliūtis ir pradėsiu gyventi kitaip.
  Pastebėjau, kad neberandu laiko savo mylimiausiam hobiui - filmams. Jau nepamenu kada paskutinį kartą žiūrėjau kokį nors rimtesnį filmą. Hmm, o gal...? Geriau pagalvojus, turbūt prie rimtesnių būtų galima priskirti visas pasaulio paaugles sužavėjusį filmą "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos". Prisipažinsiu. Buvau nusprendusi, kad jo net nežiūrėsiu ir visada ignoruodavau kai jį pasiūlydavo draugai, nes asmeniškai manęs aprašymas nesužavėjo visiškai. Ir apsiseilėjusios, ašaromis apsipylusios paauglės dievinančios šį filmą taip pat keldavo juoką ir dar labiau atstumdavo jį peržiūrėti. Tačiau... vieną vakarą, kai neradau ką žiūrėti ir nuotaika buvo labai bloga, pasirinkau būtent šį filmą. Ir žinot... visiškai nesigailiu. Pabaiga buvo netikėta... o pats siužetas įkvėpė gyventi toliau, mėgautis kiekviena gyvenimo teikiama akimirka, nesvarbu kokia ji bebūtų. O svarbiausia-siekti savo tikslo bet kokia kaina.